BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žmonių tipai vaistinėse

Šiokie tokie pastebėjimai apie į vaistinę ateinančius žmones. Žmonių yra visokių, bet per įvairias situacijas labiausiai man į galvą įsirėžė šie:

1. Tipiniai normalūs, pagarbiai elgiasi su aplinkiniais, atstovi eilėse jei tokios būna.
2. Žmonės, kurie jau matosi, kad nieko nepirks, bet visvien trinasi aplink ir tarp lentynų.
3. Žmonės, paprašantys konsultacijos ir viską kraunantys konsultantui į rankas. Tipo, nešiok mano prekes.
4. Žmonės, bandantys išsiverkt receptinių vaistų be receptų.
a) Žmonės, kurie gavę receptinių vaistų be recepto kitą dieną jį atneša.
b) Žmonės, kurie gavę receptinių vaistų be recepto, nors išsiverkė jų kruvinom ašarom ir prisiekinėjo viskuo kas brangu ir šventa kitą dieną atnešti receptą- neatneša.
5. Žmonės su netramdomais, klykiančiais ir visas prekes išmėtančiais vaikais.
6. Senyvo amžiaus žmonės, kasdien ateinantys pasimatuoti spaudimą.
7. Bobutės, paliekančios ‘arbatpinigių’ už ‘gerą pakonsultavimą’.
8. Slapti pirkėjai
9. 15-metės mergaitės perkančios nėštumo testus, kuriom negali parduot kontraceptikų, nes jie parduodami nuo 18 metų. Žodžiu, pastoji, ir lauki iki kol sueis 18, kad galėtum nusipirkt kontraceptikų :D
10. Žmonės prie bajerio, visur bandantys išskelt kokį juoką ir ieškantys pritariančių žvilgsnių
11. Akis drąskantys, nagli žmonės, bandantys prasigrūst pro eilę, rodantys nepasitenkinimą, kad KODĖL čia NĖRA šito vaisto??!
12. Žmonės, įlekiantys į vaistinę likus 5 min iki užsidarymo su šūsniu receptų. Nice.
13. Žmonės, įlekiantys į vaistinę likus 5 min iki užsidarymo ir prašantys parduoti kokį gerą kosmetinį drėkinantį kremuką ir micelinio vandens. Sekmadienį. Vėlai vakare.
14. Penktadienio 13 žmonės. Arba žmonės po pilnaties poveikiu

Rodyk draugams

Kas blogai su farmacija?

Labai nemėgstu rašyt tik dėl rašymo, ir negaliu rašyti, kai neturiu apie ką. Šis įrašas gimė po diskusijos su bendradarbiais ir bus ne apie pačius mokslus, bet apie darbą ir gyvenimą po jų.

Jau ne iš pirmo žmogaus, farmacijos sferoje praleidusio 10+ metų išgirstu, jog neapsimoka studijuoti farmacijos. Daugelio iš jų nuomone- mokslas sunkus, darbe (vaistinėj) visų tų žinių neprireiks, o atlyginimas už tokį sunkų ir ilgą mokslą- juokingas. Iš jų pasakojimų situacija kardinaliai pasikeitė per 10-15 metų- kol nebuvo prikepta tiek daug specialistų, farmacija buvo tikra aukso kasykla, savo vaistinę turėti žiauriai apsimokėjo, vaistų firmos vežiodavo farmacininkus po įvairias šalis ir atlyginimai siekdavo kelis tūkstančius… Dabar viskas yra kitaip. Pačio mokslo prestižas dar laikosi, bet tik ant dviejų žodžių: Medicinos Fakultetas.

Anot kolegų, visi farmaciją baigę turėtų būti skirstomi į 2 grupes: farmacininkai ir vaistininkai. (Ir išvis, jų nuomone, turėtų šios 2 sritys turėtų būti atskirtos kaip skirtingos programos). Farmacininkai- dirbantys farmacijos įmonėse, prie vaistų gamybos ir vaistininkai- dirbantys vaistinėse. Kol nesusidūriau su darbu vaistinėje, apie jį negalvojau nieko. Neturėjau didelių lūkesčių ir ėjau open-minded, nes man viskas buvo įdomu.

Dabar matau, kad vaistinė man bus tik pirmas laiptelis. Kaip darbas vasarai, ar studijų metu mažu etatu - tai tikrai neblogas pasirinkimas, nes dirbi kaip ir pagal specialybę, darbas (palyginus su darbu kavinėse, Maximoj, ar kokioj drabužių parduotuvėj) pakankamai ramus ir neįtemptas. Tai priklauso ir nuo vaistinės dydžio, didesnėse tempas greitesnis, tačiau didesnė ir apyvarta, taigi daugiau šansų gauti didesnius bonusus ir t.t. Bet, kaip ir kiekviename darbe- yra niuansų. Problematiški, skandalus keliantys klientai, slapti pirkėjai, pikti vaistų firmų atstovai- kontaktas su žmonėmis- kaip ir kiti darbai, kur reikia kontaktuoti su žmonėmis, ši vieta gali „pjaut” nervus. Antras, arba už vaistinę aukštesnis laiptelis, arba jau kita kryptis (farmacininkų) skaitosi vaistų firmos. Nebereikia stovėt/ sėdėt už prekystalio, bet reikia važinėt į vaistines/ pas daktarus, supažindinti juos su naujais vaistais/ kosmetikos produktais ir tarp eilučių duot suprast, kad prakišinėtų žmonėms. Vėl- bendravimas su žmonėmis. Bet kai atlyginimas žymiai didesnis, tai ir pakęsti visokias nesąmones galima ilgiau, ane?

Aukščiausias laiptelis ir labiausiai lygis skaitosi dirbti prie vaistų gamybos. Čia, kaip byloja legendos ir sklinda pletkai, sukasi šešiaženklės sumos ir vyksta didžiausias biznis. Dar, kaip labai girdisi iš aplinkinių, labai gerai yra užsienyje. Ir šiaip, visur ten, kur mūsų nėra.

Žinoma, tai nėra vienintelės karjeros kryptys farmacijoje. Mano nuomonė- problema yra lietuviškoje sistemoje. Žmonės yra išnaudojami ir nesukyla. Profsąjungos nėra tokios stiprios ir vieningos. Jei leisi lipti ant galvų ir nieko nesakysi, tai kiti laimingai ir lips toliau. Bet neišsiplečiant, tikiu, kad su laiku vėl ateis geresni laikai farmacijos specialistams. O jei kas, teks gręžtis į užsienį, kad ir kaip nesinori. Bet lygiai taip pat nesinori vergauti ir verkti, kaip viskas blogai.

Rodyk draugams

Visos specialybės fainos, o mano lieviausia

Anksčiau ar vėliau mokslas, kaip ir darbas, užknisa. Iš pradžių užknisa tik biški, per savaitgalius galima visai pusėtinai atsigauti, o per ilgesnes atostogas- net ir visai neblogai pailsėti. Vėliau pradeda erzinti maži dalykai, blogai sudėliotas tvarkaraštis, kursiokai, o galų gale užknisa iki tokio lygio, kad rodos, visur kitur yra geriau, tik ne čia, viskas blogai, kolegos lopai, studijuojami dalykai išvis pieva kažkokia, o dėstytojai- pjauna grybą.
Anksčiau ar vėliau į galvą pradeda lyst mintys, kad gal visgi klaida buvo čia stoti, nepataikiau, ne savo vietoj esu, minusų daugėja, pliusių mažėja. Iš vyresnių kursų studentų, ar mamos pažįstamų būtinai kažkas užmeta mintį, kad „Nu yra ir geresnių specialybių šiaip, nes va mano pažįstamas baigė X studijas ir uždirba dabar 3000 eurų per mėnesį, o va kitas mano pažįstamas baigė tavo šitą specialybę ir nu žinok, ką žinau, vargsta už minimalkę.” Ir tokios kalbos nuspiria visą likusią motyvaciją.

Įsiklausius į bebaigiančių, arba bent įpusėjusių studentų kalbas, galima pamatyti, jog dėl mokslo kokybės / atlyginimų verkia beveik visi, nepriklausomai ką studijuoja. Visur yra vienodai blogai, arba vienodai gerai , ir tai priklauso nuo požiūrio. Verkia medikai, nes jų atlyginimai maži, o aria daug. Verkia teisininkai ir vadybininkai, nes „jų priruošta daugiau, nei reikia”. Verkia mikrobiologai, ekologai, biologai nes jų specialybės be magistro yra praktiškai bevertės ir gero darbo be magistro, už daugiau nei minimumą ir ne vilniuj - tiesiog neranda. Verkia ne vien universitetų, bet ir kolegijų studentai. Ir ne vien aukštosiose besimokantys, kasmet verkia abiturientai, dėl „tik šiais metais kliuvusių labai sudėtingų egzaminų”.

Kita vertus, pažiūrėjus iš arčiau, tų verkiančių nėra tiek jau daug, tik jie tiesiog daug ir aktyviai reiškiasi. O tie, kuriems pasisekė ir daugiau mažiau patinka mokslas, pasisako rečiau , tad ir kyla vaizdas, kad visiems viskas blogai. Nėra blogų specialybių, yra tik žmonės, kurie pataikė ne ten, nes galų gale, svarbiausia ne specialybės paklausumas, o kaip žmogus jaučiasi joje. Gali baigt perspektyviausią mokslą, tačiau jei širdžiai nemiela- net ir dideli pinigai nebus motyvacija likti.

TLDR; žolė visada žalesnė kitoj tvoros pusėj.

Rodyk draugams

1/5 done

Praėjo pirmieji studijų metai. Gal verčiau sakyti- praskriejo! Vyresni dažnai kartodavo, kad po mokyklos laikas ima bėgti daug greičiau, ir tikrai, nemelavo. Daugmaž tokiu laiku prieš metus sugalvojau, kad noriu stoti į farmaciją (iki tol žinojau tik tiek, kad noriu į medicininę kryptį). Turėjau daug baimių ir net kelias užsirašiau.

1. Čia sustoja patys protingiausi iš protingiausių.
Ne. Yra saujelė tikrai labai gabių, taip pat ir sunkiai tempiančių, bet dauguma - vidutiniokai.
2. Nepatrauksiu didelio krūvio, mokslas bus per daug sunkus.
Sunkiausia buvo įsivažiuoti į mokslus, prisitaikyti prie krūvio, prisiverst mokintis. O daugiau- net mokykloj buvo didesnis krūvis.
3. Nesusigaudysiu chemijoj.
Šito bijojau labiausiai, nes mokykloj nebuvau tas žmogus, kuris gerai supranta chemiją. O kadangi čia chemijos yra labai daug, labai bijojau neišlaikyti chemijų, bei gauti skolų. Bet so far viskas sekasi gerai. Kad taip ir toliau varyčiau- būtų tobula.

Metų apibendrinimas:
Labiausiai patikęs dalykas
- Fiziologija. Nors ir buvo sunku iškalt tookius kiekius informacijos, kartais užknisdavo iki tiek, kad norėdavosi mesti visus konspektus pro langą! Bet pats kursas tikrai įdomus, giliai ir nuodugniai paaiškina kas, kaip veikia ir kodėl.
Labiausiai nepatikęs dalykas- Augalų biologija. Pats dalykas gal ir reikalingas, bet tikrai ne iki tokio lygio smulkinimosi prie augalų iš biologinės pusės. Patys dėstytojai taip pat nebuvo labai malonūs, jei kažkas neaišku- liepdavo skaityti vadovėlį.
Mažiausiai pastangų pareikalavęs dalykas -Anglų kalba. Arba moki, arba ne.
Daugiausiai pastangų pareikalavęs dalykas - Fiziologija. Nors patiko, bet tikrai nebuvo lengva… Prieš kitus egzus prisiversdavau mokintis max 3 dienas, prieš šį egzą kaliau 2 savaites non - stop .
Fainiausia dėstytoja - Fizikinė Chemija. Nuostabi ir kaip asmenybė, ir kaip dėstytoja. Vien šios dėstytojos dėka pradėjau mėgti fiziką ir ji nebeatrodė tokia sudėtinga.

Vasara beveik įpusėjo ir jau kažkiek imu pasiilgti mokslų, kursiokų… O ateinančio pusmečio dalykai atrodo bus tikrai įdomūs.

Rodyk draugams

2 semestras

2 semestre studijavome šiuos dalykus:

  • Fizikinė chemija

Paskaitos ir seminarai būdavo kiekvieną savaitę, o labaratoriniai darbai- kas antrą. Pačios paskaitos nebuvo nuobodžios, paskaitose būdavo pateikiama ir įdomių dalykų, nebuvo viskas skaitoma nuo skaidrių (kas labai migdo ir demotyvuoja išvis paskaitas lankyti). Seminaruose spręsdavome uždavinius iš paskaitos temos. Tikriausiai įdomiausia buvo labaratoriniai darbai, kur jau galima būdavo ir kažką paliesti, paveikti. Patys darbai nebuvo tokie įdomūs, kaip kad neorganinės, ar organinės chemjos, kur iškart matai kažką vykstančio- spalvos pasikeitimą, agresyviai vykstančią cheminę reakciją). Studijų eigoje buvo 2 koliai ir maži atsiskaitymai po seminarų. Pažymiai iš jų įėjo į sudėtinį balą (tookia gera sistema! Nes man asmeniškai „ai per kitą kolį labiau pasistengsiu” nelabai veikia), tad iki egzamino beveik kiekvienas jau turėjo netoli 5. Artėjant egzui buvo darėsi vis baisiau, o skaidrių buvo nemažai. Bet pamačius egzamino užduotis tik ramiau atsikvėpiau. Nebuvo nei labai lengva, nei sunku- taškų galima buvo surinkti daugiau nei 10, tad net neatsakius į kelis klausimus, vis vien buvo galima gerai išlaikyti.

  • Organinė chemija

Turėjome paskaitas, seminarus ir labaratoriniu darbus. Labaratoriniai tikrai buvo įdomūs, spalvingi ir kvapnūs, po kiekvieno iš labaratorinių turėdavome eiti gintis, parodyti savo užrašus, pasakyti kas pavyko, kas ne ir atsakyti į kelis dėstytojo klausimus. Paskaitose būdavo pateikiama teorinė dalis, kurią reikės žinoti koliokviumuose ir egzamine, o seminarų metu spręsdavome įvairias užduotis, jas pasitikrindavome, diskutuodavome su dėstytoju ir aiškindavomės, kas ko nesuprasdavo. Šį pusmetį buvo tik organinės chemijos įskaita, t.y. atsiskaitymas vyko kaip ir per eilinį egzaminą, tik nieks nerašė pažymių. O kitą pusmetį bus organinė chemija, tik jau rimčiau- su pažymiu. Šį egzaminą parašėme anksčiau, tad sesijos metu jau buvo daug laisviau.

  • Anglų kalba

Visiškai tas pats, kas ir mokykloje. Tik tiek, kad daugiau temų yra sukama medicinos kryptimi. Gavome net ir vadovėlius ‚English For Pharmacists‘! Nors ir neteko juo labai daug pasinaudoti. Užduočių gaudavome nemažai, tačiau praktiškai niekada jų netekdavo pasitikrinti paskaitose. Egzaminą laikėme taip pat ne sesijos metu, šiek tiek anksčiau, bet tai nesukėlė nepatogumų, kadangi nieko tokio labai neteko mokintis.

  • Taikomoji botanika

Turėjome paskaitas visą pusmetį. Pats dėstytojas, nors ir įdomus kaip asmenybė, ir ne ‚kirvis‘, tačiau kaip botanikos dalyko dėstytojas - prastas. Paskaitose dažnai kalbėdavo, kviesdavo svečius mums skaityti paskaitas medicinos tematika (nelabai susijusius su botanika). Įpusėjus pavasariui, paskaitos iš universiteto persikėlė į Vingio Botanikos sodą, tad mėnesį paskaitas turėjome ten: ekskursijų metu susipažinome su visais vaistiniais ir ne vaistiniais botanikos sodo augalais, daug sužinojome apie jų augimui reikalingas sąlygas, panaudojimą, auginimą. Daug tarpinių atsiskaitymų neturėjome, tik vieną - reikėjo parengti didelės apimties darbą apie pasirinktą botanikos sodą. Darbui parengti turėjome daugiau nei 3 mėnesius, ir tada jį reikėjo viešai pristatyti. O sesijos metu- egzaminas. Jis nebuvo sunkus, iš paskaitų medžiagos, bet buvo galima išmąstyti ir nelankius paskaitų.

  • Žmogaus fiziologija

Šio pusmečio kirvis ir sunkiausias dalykas- fiziologija. Turėjome paskaitas ir labaratorinius darbus. Paskaitose net prigulę konspektavomės skaidrių medžiagą, nes dėstytojas pareiškė, jog skaidrėmis nesidalins. Kas nurašinėjo, kas fotografavo, bet įpusėjus mokslui, kažkas iš kursiokų rado medikų fiziologijos konspektus, ir tai buvo nuo sta bu. Tad vėliau telikdavo tik atsispausdinti paskaitos temos medžiagą ir ramiai klausytis dėstytojo, kartais prisirašant svarbius komentarus. Labaratoriniuose darbuose ėjome lygiagrečiai paskaitų- pradžioje dėstytojai paklausinėdavo mūsų, užduodavo klausimus iš paskaitų, labaratorinių darbų aprašų, ir tik tada leisdavo mums atlikti laborus. Jų metu darėme visko labai daug, kad net sunku papasakoti. Įdomiausi man galvoje užstrigę dalykai, kai mokėmėmes imti kraują, tyrėmės savo kraujo grupes, Rh faktorių, kiti labaratoriniai buvo paprastesni, kuriuos sunku būtų atlikti, tad juos darėme su kompiuteriu - širdies darbo nustatymas, įvairių tirpalų įtaka jai, raumenų susiraukimai. Studijų eigoje rašėme 4 koliokviumus, kurie verti po 10 proc., ir sesijos metu, egzaminą- vertą 60 proc. Tai buvo egzaminas, pažymėjęs sesijos ir pirmo kurso pabaigą.

Rodyk draugams

Studijavimas ir studentavimas

Mokyklos etapas baigtas, prasideda kitas gyvenimo etapas. Vieniems šis etapas žymi studijų kitame mieste, kitoj šalyje, pradžią, kitiems - tai įsiliejimo į darbo rinką pradžia. Kadangi pasirinkau pirmąjį kelią, tai apie jį čia ir kalbėsiu.

Skaityti toliau ‘Studijavimas ir studentavimas’ »

Rodyk draugams

1 semestras

Pirmame pusmetyje mokėmės šiuos dalykus:


Lotynų kalba

Iš pradžių atrodė, kad bus blogai, nes teko iškalt tiek daug linksniuočių, asmenuočių, sentencijų ir dar visa ko, prieš kiekvieną kolį būdavo scio nihil scio. Bet labai pasisekė su dėstytoja, kuri buvo tikrai supratinga, bei geranoriška, neapkrovė nereikalingais dalykais, o kaip tik stengėsi duoti tai, kas yra susiję su mūsų specialybe ir būtų naudinga kitose paskaitose. Mokėmės rašyti, bei skaityti receptus (kam atrodo juokai, tai tepridursiu, kad viskas lotyniškai :)  ), medicinos terminiją, o tai vėliau labai pagelbėjo anatomijoje. Skaityti toliau ‘1 semestras’ »

Rodyk draugams

Ką reiškia studijuoti Farmaciją VU?

1. Žmonės nesupranta, kaip tu gali studijuot farmaciją VU, nes nu gi tik LSMU juos ruošia.
2. Nepažįsti visų savo kursiokų. Geriausiu atveju - iš matymo.( Nors kurse yra kažkur ~25 žmones, kadangi dirbame ir mokomės pakankamai mažomis grupėmis, dažnai iki galo net netenka su visais normaliai pabendrauti… Tuo tarpu į LSMU priima virš 100 žmonių. Sunku įsivaizduot, baigi mokslus, ir geriausiu atveju iš matymo pažįsti tik 40 proc. Kursiokų.)
3. Jei nori dalyvauti renginiuose, kurie orientuoti farmacininkams, turi važiuoti į Kauną. (No offense, viskas fainai ten pas jus.)
4. VU medfako hierarchija - daktarai, ir visi kiti. Toks požiūris šiek tiek jaučiasi ir pas dėstytojus.

5. Toks dialogas:

- Ką studijuoji?
- Farmaciją
- *iškart nurašo prie lūzerių* Aaa, informaciją… Kur čia tokia?
- Ne informaciją, o farmaciją. Medfake.
- *iškart pakyli akyse* aaAA, farmaciją! Oho!

Rodyk draugams

Kas ta farmacija ir su kuo ji valgoma?

Į farmaciją atsiremia visos kitos medicinos kryptys. Medikai su vaistais susiduria beveik kasdien, juos išrašydami, be įvairiausių nuskausminamųjų negalėtų vykti jokios rimtesnės operacijos. Jei pasiseka, vaistų galima išvengti metus ar net kelis, bet vis vien, su vaistais anksčiau ar vėliau susiduriame kiekvienas. Pradedant alergijomis ir peršalimais, bei baigiant rimtais organizmo sutrikimais - dauguma jų gydomi vaistais (nebent žolelės ir rytų medicina su savo akupunktūra traukia labiau ir sukelia didesnį pasitikėjimą, nei vakarų medicina. Nors šiaip, sako, irgi padeda. ) Dažniausiai vien pagalvojus apie vaistus pirmu numeriu prieš akis iškyla daktaras. Ilgiau pagalvojus - ir vaistininkas. Nors ir yra manoma, jog farmaciją baigęs būsi tik vaistininku (nes nu, įgaunama vaistininko kvalifikacija, tai reiškia ir būsi vaistininkas), bet ši sritis tikrai nėra tokia siaura, kaip gali atrodyti. Taip, dauguma pradeda nuo pirmo laiptelio- vaistinės, nors darbas, rodos, mažai kuo skiriasi nuo paprasto maximos darbuotojo (elementarus vaistų pardavimas, skenavimas, konsultavimas, tik kad alga didesnė), niekas nedraudžia siekti daugiau. Baigus farmaciją atsiveria begalybė kelių- gali dirbti prie vaistų gaminimo, įvairiose farmacijos kompanijose, įmonėse, galų gale gali daryti savo verslą ir atsidaryti vaistinę arba stoti į rezidentūrą, tapti dėstytoju, kurti naujus vaistus. Nors iš mano pasakymo apie įsidarbinimo galimybes gali susidaryti vaizdas, jog nelabai ten to darbo bus, bet ir kaip cepelinus išvirti galima vienu trumpu sakiniu pasakyti. O kai pasižiūri, tai darbo daug :)

Šiuo metu farmaciją galima studijuoti LSMU ir VU. LSMU farmacininkus rengia jau labai seniai, įsišaknijusios tradicijos, laiko išbandyta ir patikrinta studijų programa kiekvienais metais priima virš 100 jaunuolių, pasiruošusių mokintis 5 metus (5 todėl, kad tai yra vientisosios studijos, kurias baigus iškart suteikiamas magistro laipsnis. Laiko atžvilgiu susitaupo 1 metai.) Studijų pagrindas- chemija ir įvairios jos atšakos (fizikinė, farmacinė chemija, biochemija ir t.t.). Būtent chemija yra farmacijos pagrindas. Juk neužtenka žinoti tik vaisto pavadinimą ir nuo ko jis gydo, dažnai tas pats vaistas (t.y. veiklioji medžiaga) pervadinami ir parduodami keliais skirtingais pavadinimais. Svarbu ne tiek iškalti, o kiek suprasti vaistų veikimo mechanizmus. Pasižiūri į veikliąsias medžiagas ir žinai, aha, šitas nuo skausmo nepadės. Šalia chemijos bus ir fizikos, matematikos. Kadangi taip pat esame medikai - yra ir anatomija, histologija, fiziologija. Bus ir į augalus orientuotų paskaitų, jose įgaunama esminių žinių iš kokių augalų ir jų dalių išskiriamos veikliosios medžiagos, kur juos rasti gamtoje (iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai nėra svarbus dalykas, bet reikia atsižvelgti į tai, jog pirmieji farmacininkai buvo žolininkai. Nebuvo nei gydytojo kiekvienam kaime, nei vaistinių ant kiekvieno kampo, sukis kaip nori! Būtent šie žmonės tobulai pažinojo augalus, jų ypatybes, kokius efektus gali sukelti žmogaus organizmui ir kasdien gelbėdavo žmones nuo įvairių negalavimų. ) Taigi, farmacininkai yra lyg chemikai-biologai-medikai, visas šias sritis turi gerai išmanyti, kad išsigandusiam žmogui atėjus žinotų ką patarti.

Mano nuomonė apie mokslą so far:
Ar mokslas sunkus? Taip.
Ar įdomus? Tikrai taip.
Ar atsukus laiką vėl rinkčiausi farmaciją? Tikrai taip.

P.S. Realiai sukūriau visą tai dėl 2 priežasčių.

1. Savo laiku taip pat stovėjau pasirinkimų kryžkelėje ties LAMABPO pageidavimų eile nežinojau ką ten rašyti, ką rinktis. Žinojau kryptį, bet nežinojau ko noriu tiksliai. Bet juk rinktis tai, ką turėsi mokintis ateinančius 3-5 metus ir daugmaž ką dirbsi +40 metų ir be galo sunku! Ieškojau atsiliepimų ir tinklaraščių apie medicinos krypties studijas, radau net kelis kalbančius apie mediciną, odontologiją, net kelis apie šiuos mokslus užsienyje kremtančius lietuvius…ir viskas. (Pastebėjau tendenciją, kad daugiausiai apie savo mokslą kalba medicinos studijų studentai. Bet neradau nei vieno farmaciją, kineziterapiją, slaugą, visuomenės sveikatą rašančio žmogaus.) Labai trūko to artimesnio prisilietimo prie dalyko, pasakojimų iš pirmų lūpų, (ne)sėkmės istorijų. Pagalvojau, ei, kodėl ne aš tai turėčiau padaryti? Ir štai aš čia, pasakoju apie studijas ir daar šiek tiek. Neįsivaizduoju apie ką dar nukrypsiu čia, so bear with me :D

2. Galbūt visa tai kažką paskatins, išblaškys abejones stoti ar ne, kadangi savo laiku man tai būtų labai pagelbėję.

Rodyk draugams