BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kas blogai su farmacija?

Labai nemėgstu rašyt tik dėl rašymo, ir negaliu rašyti, kai neturiu apie ką. Šis įrašas gimė po diskusijos su bendradarbiais ir bus ne apie pačius mokslus, bet apie darbą ir gyvenimą po jų.

Jau ne iš pirmo žmogaus, farmacijos sferoje praleidusio 10+ metų išgirstu, jog neapsimoka studijuoti farmacijos. Daugelio iš jų nuomone- mokslas sunkus, darbe (vaistinėj) visų tų žinių neprireiks, o atlyginimas už tokį sunkų ir ilgą mokslą- juokingas. Iš jų pasakojimų situacija kardinaliai pasikeitė per 10-15 metų- kol nebuvo prikepta tiek daug specialistų, farmacija buvo tikra aukso kasykla, savo vaistinę turėti žiauriai apsimokėjo, vaistų firmos vežiodavo farmacininkus po įvairias šalis ir atlyginimai siekdavo kelis tūkstančius… Dabar viskas yra kitaip. Pačio mokslo prestižas dar laikosi, bet tik ant dviejų žodžių: Medicinos Fakultetas.

Anot kolegų, visi farmaciją baigę turėtų būti skirstomi į 2 grupes: farmacininkai ir vaistininkai. (Ir išvis, jų nuomone, turėtų šios 2 sritys turėtų būti atskirtos kaip skirtingos programos). Farmacininkai- dirbantys farmacijos įmonėse, prie vaistų gamybos ir vaistininkai- dirbantys vaistinėse. Kol nesusidūriau su darbu vaistinėje, apie jį negalvojau nieko. Neturėjau didelių lūkesčių ir ėjau open-minded, nes man viskas buvo įdomu.

Dabar matau, kad vaistinė man bus tik pirmas laiptelis. Kaip darbas vasarai, ar studijų metu mažu etatu - tai tikrai neblogas pasirinkimas, nes dirbi kaip ir pagal specialybę, darbas (palyginus su darbu kavinėse, Maximoj, ar kokioj drabužių parduotuvėj) pakankamai ramus ir neįtemptas. Tai priklauso ir nuo vaistinės dydžio, didesnėse tempas greitesnis, tačiau didesnė ir apyvarta, taigi daugiau šansų gauti didesnius bonusus ir t.t. Bet, kaip ir kiekviename darbe- yra niuansų. Problematiški, skandalus keliantys klientai, slapti pirkėjai, pikti vaistų firmų atstovai- kontaktas su žmonėmis- kaip ir kiti darbai, kur reikia kontaktuoti su žmonėmis, ši vieta gali „pjaut” nervus. Antras, arba už vaistinę aukštesnis laiptelis, arba jau kita kryptis (farmacininkų) skaitosi vaistų firmos. Nebereikia stovėt/ sėdėt už prekystalio, bet reikia važinėt į vaistines/ pas daktarus, supažindinti juos su naujais vaistais/ kosmetikos produktais ir tarp eilučių duot suprast, kad prakišinėtų žmonėms. Vėl- bendravimas su žmonėmis. Bet kai atlyginimas žymiai didesnis, tai ir pakęsti visokias nesąmones galima ilgiau, ane?

Aukščiausias laiptelis ir labiausiai lygis skaitosi dirbti prie vaistų gamybos. Čia, kaip byloja legendos ir sklinda pletkai, sukasi šešiaženklės sumos ir vyksta didžiausias biznis. Dar, kaip labai girdisi iš aplinkinių, labai gerai yra užsienyje. Ir šiaip, visur ten, kur mūsų nėra.

Žinoma, tai nėra vienintelės karjeros kryptys farmacijoje. Mano nuomonė- problema yra lietuviškoje sistemoje. Žmonės yra išnaudojami ir nesukyla. Profsąjungos nėra tokios stiprios ir vieningos. Jei leisi lipti ant galvų ir nieko nesakysi, tai kiti laimingai ir lips toliau. Bet neišsiplečiant, tikiu, kad su laiku vėl ateis geresni laikai farmacijos specialistams. O jei kas, teks gręžtis į užsienį, kad ir kaip nesinori. Bet lygiai taip pat nesinori vergauti ir verkti, kaip viskas blogai.

Rodyk draugams

Visos specialybės fainos, o mano lieviausia

Anksčiau ar vėliau mokslas, kaip ir darbas, užknisa. Iš pradžių užknisa tik biški, per savaitgalius galima visai pusėtinai atsigauti, o per ilgesnes atostogas- net ir visai neblogai pailsėti. Vėliau pradeda erzinti maži dalykai, blogai sudėliotas tvarkaraštis, kursiokai, o galų gale užknisa iki tokio lygio, kad rodos, visur kitur yra geriau, tik ne čia, viskas blogai, kolegos lopai, studijuojami dalykai išvis pieva kažkokia, o dėstytojai- pjauna grybą.
Anksčiau ar vėliau į galvą pradeda lyst mintys, kad gal visgi klaida buvo čia stoti, nepataikiau, ne savo vietoj esu, minusų daugėja, pliusių mažėja. Iš vyresnių kursų studentų, ar mamos pažįstamų būtinai kažkas užmeta mintį, kad „Nu yra ir geresnių specialybių šiaip, nes va mano pažįstamas baigė X studijas ir uždirba dabar 3000 eurų per mėnesį, o va kitas mano pažįstamas baigė tavo šitą specialybę ir nu žinok, ką žinau, vargsta už minimalkę.” Ir tokios kalbos nuspiria visą likusią motyvaciją.

Įsiklausius į bebaigiančių, arba bent įpusėjusių studentų kalbas, galima pamatyti, jog dėl mokslo kokybės / atlyginimų verkia beveik visi, nepriklausomai ką studijuoja. Visur yra vienodai blogai, arba vienodai gerai , ir tai priklauso nuo požiūrio. Verkia medikai, nes jų atlyginimai maži, o aria daug. Verkia teisininkai ir vadybininkai, nes „jų priruošta daugiau, nei reikia”. Verkia mikrobiologai, ekologai, biologai nes jų specialybės be magistro yra praktiškai bevertės ir gero darbo be magistro, už daugiau nei minimumą ir ne vilniuj - tiesiog neranda. Verkia ne vien universitetų, bet ir kolegijų studentai. Ir ne vien aukštosiose besimokantys, kasmet verkia abiturientai, dėl „tik šiais metais kliuvusių labai sudėtingų egzaminų”.

Kita vertus, pažiūrėjus iš arčiau, tų verkiančių nėra tiek jau daug, tik jie tiesiog daug ir aktyviai reiškiasi. O tie, kuriems pasisekė ir daugiau mažiau patinka mokslas, pasisako rečiau , tad ir kyla vaizdas, kad visiems viskas blogai. Nėra blogų specialybių, yra tik žmonės, kurie pataikė ne ten, nes galų gale, svarbiausia ne specialybės paklausumas, o kaip žmogus jaučiasi joje. Gali baigt perspektyviausią mokslą, tačiau jei širdžiai nemiela- net ir dideli pinigai nebus motyvacija likti.

TLDR; žolė visada žalesnė kitoj tvoros pusėj.

Rodyk draugams

1/5 done

Praėjo pirmieji studijų metai. Gal verčiau sakyti- praskriejo! Vyresni dažnai kartodavo, kad po mokyklos laikas ima bėgti daug greičiau, ir tikrai, nemelavo. Daugmaž tokiu laiku prieš metus sugalvojau, kad noriu stoti į farmaciją (iki tol žinojau tik tiek, kad noriu į medicininę kryptį). Turėjau daug baimių ir net kelias užsirašiau.

1. Čia sustoja patys protingiausi iš protingiausių.
Ne. Yra saujelė tikrai labai gabių, taip pat ir sunkiai tempiančių, bet dauguma - vidutiniokai.
2. Nepatrauksiu didelio krūvio, mokslas bus per daug sunkus.
Sunkiausia buvo įsivažiuoti į mokslus, prisitaikyti prie krūvio, prisiverst mokintis. O daugiau- net mokykloj buvo didesnis krūvis.
3. Nesusigaudysiu chemijoj.
Šito bijojau labiausiai, nes mokykloj nebuvau tas žmogus, kuris gerai supranta chemiją. O kadangi čia chemijos yra labai daug, labai bijojau neišlaikyti chemijų, bei gauti skolų. Bet so far viskas sekasi gerai. Kad taip ir toliau varyčiau- būtų tobula.

Metų apibendrinimas:
Labiausiai patikęs dalykas
- Fiziologija. Nors ir buvo sunku iškalt tookius kiekius informacijos, kartais užknisdavo iki tiek, kad norėdavosi mesti visus konspektus pro langą! Bet pats kursas tikrai įdomus, giliai ir nuodugniai paaiškina kas, kaip veikia ir kodėl.
Labiausiai nepatikęs dalykas- Augalų biologija. Pats dalykas gal ir reikalingas, bet tikrai ne iki tokio lygio smulkinimosi prie augalų iš biologinės pusės. Patys dėstytojai taip pat nebuvo labai malonūs, jei kažkas neaišku- liepdavo skaityti vadovėlį.
Mažiausiai pastangų pareikalavęs dalykas -Anglų kalba. Arba moki, arba ne.
Daugiausiai pastangų pareikalavęs dalykas - Fiziologija. Nors patiko, bet tikrai nebuvo lengva… Prieš kitus egzus prisiversdavau mokintis max 3 dienas, prieš šį egzą kaliau 2 savaites non - stop .
Fainiausia dėstytoja - Fizikinė Chemija. Nuostabi ir kaip asmenybė, ir kaip dėstytoja. Vien šios dėstytojos dėka pradėjau mėgti fiziką ir ji nebeatrodė tokia sudėtinga.

Vasara beveik įpusėjo ir jau kažkiek imu pasiilgti mokslų, kursiokų… O ateinančio pusmečio dalykai atrodo bus tikrai įdomūs.

Rodyk draugams