BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kas blogai su farmacija?

Labai nemėgstu rašyt tik dėl rašymo, ir negaliu rašyti, kai neturiu apie ką. Šis įrašas gimė po diskusijos su bendradarbiais ir bus ne apie pačius mokslus, bet apie darbą ir gyvenimą po jų.

Jau ne iš pirmo žmogaus, farmacijos sferoje praleidusio 10+ metų išgirstu, jog neapsimoka studijuoti farmacijos. Daugelio iš jų nuomone- mokslas sunkus, darbe (vaistinėj) visų tų žinių neprireiks, o atlyginimas už tokį sunkų ir ilgą mokslą- juokingas. Iš jų pasakojimų situacija kardinaliai pasikeitė per 10-15 metų- kol nebuvo prikepta tiek daug specialistų, farmacija buvo tikra aukso kasykla, savo vaistinę turėti žiauriai apsimokėjo, vaistų firmos vežiodavo farmacininkus po įvairias šalis ir atlyginimai siekdavo kelis tūkstančius… Dabar viskas yra kitaip. Pačio mokslo prestižas dar laikosi, bet tik ant dviejų žodžių: Medicinos Fakultetas.

Anot kolegų, visi farmaciją baigę turėtų būti skirstomi į 2 grupes: farmacininkai ir vaistininkai. (Ir išvis, jų nuomone, turėtų šios 2 sritys turėtų būti atskirtos kaip skirtingos programos). Farmacininkai- dirbantys farmacijos įmonėse, prie vaistų gamybos ir vaistininkai- dirbantys vaistinėse. Kol nesusidūriau su darbu vaistinėje, apie jį negalvojau nieko. Neturėjau didelių lūkesčių ir ėjau open-minded, nes man viskas buvo įdomu.

Dabar matau, kad vaistinė man bus tik pirmas laiptelis. Kaip darbas vasarai, ar studijų metu mažu etatu - tai tikrai neblogas pasirinkimas, nes dirbi kaip ir pagal specialybę, darbas (palyginus su darbu kavinėse, Maximoj, ar kokioj drabužių parduotuvėj) pakankamai ramus ir neįtemptas. Tai priklauso ir nuo vaistinės dydžio, didesnėse tempas greitesnis, tačiau didesnė ir apyvarta, taigi daugiau šansų gauti didesnius bonusus ir t.t. Bet, kaip ir kiekviename darbe- yra niuansų. Problematiški, skandalus keliantys klientai, slapti pirkėjai, pikti vaistų firmų atstovai- kontaktas su žmonėmis- kaip ir kiti darbai, kur reikia kontaktuoti su žmonėmis, ši vieta gali „pjaut” nervus. Antras, arba už vaistinę aukštesnis laiptelis, arba jau kita kryptis (farmacininkų) skaitosi vaistų firmos. Nebereikia stovėt/ sėdėt už prekystalio, bet reikia važinėt į vaistines/ pas daktarus, supažindinti juos su naujais vaistais/ kosmetikos produktais ir tarp eilučių duot suprast, kad prakišinėtų žmonėms. Vėl- bendravimas su žmonėmis. Bet kai atlyginimas žymiai didesnis, tai ir pakęsti visokias nesąmones galima ilgiau, ane?

Aukščiausias laiptelis ir labiausiai lygis skaitosi dirbti prie vaistų gamybos. Čia, kaip byloja legendos ir sklinda pletkai, sukasi šešiaženklės sumos ir vyksta didžiausias biznis. Dar, kaip labai girdisi iš aplinkinių, labai gerai yra užsienyje. Ir šiaip, visur ten, kur mūsų nėra.

Žinoma, tai nėra vienintelės karjeros kryptys farmacijoje. Mano nuomonė- problema yra lietuviškoje sistemoje. Žmonės yra išnaudojami ir nesukyla. Profsąjungos nėra tokios stiprios ir vieningos. Jei leisi lipti ant galvų ir nieko nesakysi, tai kiti laimingai ir lips toliau. Bet neišsiplečiant, tikiu, kad su laiku vėl ateis geresni laikai farmacijos specialistams. O jei kas, teks gręžtis į užsienį, kad ir kaip nesinori. Bet lygiai taip pat nesinori vergauti ir verkti, kaip viskas blogai.

Rodyk draugams

Kas ta farmacija ir su kuo ji valgoma?

Į farmaciją atsiremia visos kitos medicinos kryptys. Medikai su vaistais susiduria beveik kasdien, juos išrašydami, be įvairiausių nuskausminamųjų negalėtų vykti jokios rimtesnės operacijos. Jei pasiseka, vaistų galima išvengti metus ar net kelis, bet vis vien, su vaistais anksčiau ar vėliau susiduriame kiekvienas. Pradedant alergijomis ir peršalimais, bei baigiant rimtais organizmo sutrikimais - dauguma jų gydomi vaistais (nebent žolelės ir rytų medicina su savo akupunktūra traukia labiau ir sukelia didesnį pasitikėjimą, nei vakarų medicina. Nors šiaip, sako, irgi padeda. ) Dažniausiai vien pagalvojus apie vaistus pirmu numeriu prieš akis iškyla daktaras. Ilgiau pagalvojus - ir vaistininkas. Nors ir yra manoma, jog farmaciją baigęs būsi tik vaistininku (nes nu, įgaunama vaistininko kvalifikacija, tai reiškia ir būsi vaistininkas), bet ši sritis tikrai nėra tokia siaura, kaip gali atrodyti. Taip, dauguma pradeda nuo pirmo laiptelio- vaistinės, nors darbas, rodos, mažai kuo skiriasi nuo paprasto maximos darbuotojo (elementarus vaistų pardavimas, skenavimas, konsultavimas, tik kad alga didesnė), niekas nedraudžia siekti daugiau. Baigus farmaciją atsiveria begalybė kelių- gali dirbti prie vaistų gaminimo, įvairiose farmacijos kompanijose, įmonėse, galų gale gali daryti savo verslą ir atsidaryti vaistinę arba stoti į rezidentūrą, tapti dėstytoju, kurti naujus vaistus. Nors iš mano pasakymo apie įsidarbinimo galimybes gali susidaryti vaizdas, jog nelabai ten to darbo bus, bet ir kaip cepelinus išvirti galima vienu trumpu sakiniu pasakyti. O kai pasižiūri, tai darbo daug :)

Šiuo metu farmaciją galima studijuoti LSMU ir VU. LSMU farmacininkus rengia jau labai seniai, įsišaknijusios tradicijos, laiko išbandyta ir patikrinta studijų programa kiekvienais metais priima virš 100 jaunuolių, pasiruošusių mokintis 5 metus (5 todėl, kad tai yra vientisosios studijos, kurias baigus iškart suteikiamas magistro laipsnis. Laiko atžvilgiu susitaupo 1 metai.) Studijų pagrindas- chemija ir įvairios jos atšakos (fizikinė, farmacinė chemija, biochemija ir t.t.). Būtent chemija yra farmacijos pagrindas. Juk neužtenka žinoti tik vaisto pavadinimą ir nuo ko jis gydo, dažnai tas pats vaistas (t.y. veiklioji medžiaga) pervadinami ir parduodami keliais skirtingais pavadinimais. Svarbu ne tiek iškalti, o kiek suprasti vaistų veikimo mechanizmus. Pasižiūri į veikliąsias medžiagas ir žinai, aha, šitas nuo skausmo nepadės. Šalia chemijos bus ir fizikos, matematikos. Kadangi taip pat esame medikai - yra ir anatomija, histologija, fiziologija. Bus ir į augalus orientuotų paskaitų, jose įgaunama esminių žinių iš kokių augalų ir jų dalių išskiriamos veikliosios medžiagos, kur juos rasti gamtoje (iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai nėra svarbus dalykas, bet reikia atsižvelgti į tai, jog pirmieji farmacininkai buvo žolininkai. Nebuvo nei gydytojo kiekvienam kaime, nei vaistinių ant kiekvieno kampo, sukis kaip nori! Būtent šie žmonės tobulai pažinojo augalus, jų ypatybes, kokius efektus gali sukelti žmogaus organizmui ir kasdien gelbėdavo žmones nuo įvairių negalavimų. ) Taigi, farmacininkai yra lyg chemikai-biologai-medikai, visas šias sritis turi gerai išmanyti, kad išsigandusiam žmogui atėjus žinotų ką patarti.

Mano nuomonė apie mokslą so far:
Ar mokslas sunkus? Taip.
Ar įdomus? Tikrai taip.
Ar atsukus laiką vėl rinkčiausi farmaciją? Tikrai taip.

P.S. Realiai sukūriau visą tai dėl 2 priežasčių.

1. Savo laiku taip pat stovėjau pasirinkimų kryžkelėje ties LAMABPO pageidavimų eile nežinojau ką ten rašyti, ką rinktis. Žinojau kryptį, bet nežinojau ko noriu tiksliai. Bet juk rinktis tai, ką turėsi mokintis ateinančius 3-5 metus ir daugmaž ką dirbsi +40 metų ir be galo sunku! Ieškojau atsiliepimų ir tinklaraščių apie medicinos krypties studijas, radau net kelis kalbančius apie mediciną, odontologiją, net kelis apie šiuos mokslus užsienyje kremtančius lietuvius…ir viskas. (Pastebėjau tendenciją, kad daugiausiai apie savo mokslą kalba medicinos studijų studentai. Bet neradau nei vieno farmaciją, kineziterapiją, slaugą, visuomenės sveikatą rašančio žmogaus.) Labai trūko to artimesnio prisilietimo prie dalyko, pasakojimų iš pirmų lūpų, (ne)sėkmės istorijų. Pagalvojau, ei, kodėl ne aš tai turėčiau padaryti? Ir štai aš čia, pasakoju apie studijas ir daar šiek tiek. Neįsivaizduoju apie ką dar nukrypsiu čia, so bear with me :D

2. Galbūt visa tai kažką paskatins, išblaškys abejones stoti ar ne, kadangi savo laiku man tai būtų labai pagelbėję.

Rodyk draugams